viendarbis

viendar̃bis, -ė (neol.) smob. (2); Ls, KŽ kas dirba tokį pat darbą, kolega: Būdamas pats mokytoju, pažįstu labai daug kitų savo viendarbių, iš kurių vieni širdingai triūsia dėl labo savo vientaučių A1885,359.